pavaizus

pavaizùs, -ì adj. (4) žr. pavaizdus: 1.

pavaizù n.: Įvažiuojant prieš miestą, ant Ožtakių kalno, pavaizu: iš ten keturi vieškeliai matyti Žem. pavaĩziai adv.: Gyvenimas ant kalno, į visas puses be galo pavaĩziai Užv.

2. Pavaiziõ[je] vieto[je] troba, gražiai čia Krš. An Luokės, an Tryškių pavaĩzios vietos Rdn. Kaip čia pavaizì, gyvenat kaip rojuo[je] Krš. ║ gerai atrodantis: Gan pavaizì karvikė, tik pieno mažai teduoda Lkv. Pavaizì motriška, tik biedna Lkv. Pavaĩzūs bateliai Grd.